Naujienos

Vėlimo pamokėlė „Veliu tepes“

Informacija

Kategorija: Naujienos

Paskelbta Trečiadienis, 16 Balandis 2014 13:59

Parašė Direktorė

Peržiūros: 3592

Tamsiais žiemos vakarais mūsų prosenelės, senelės veldavo veltinius. Įdomu ir tai, jog pats caras Petras Pirmasis mėgo vaikščioti apsiavęs veltiniais. Reikėtų pastebėti, kad jis juos audavosi ant basos kojos. Caras sakydavo, kad su jais kojos kvėpuoja, jo sveikata nuo jų sustiprėja. Carienė Jekaterina Antroji taip pat liepdavo veltinius avėti savo tarnams ne tik lauke, bet ir vaikščioti po prašmatnius jos rūmus. Taigi su jais šilta, minkšta, sveika ir higieniška.

Vilnos vėlimas atrastas jau seniai. Žmonės suprato, kad vilna padeda ištverti didelį karštį ar šaltį. Tai pagrindinė vilnos paskirtis. Pačią vėlimo technologiją padovanojo gamtos reiškiniai: iškritusias gyvulių vilnas kedeno vėjas, šukavo medžių šakos, plovė lietus. Tai pastebėjęs žmogus pradėjo taikyti buityje.

Nors šiais laikais yra daugybė nuostabių medžiagų, kurios gelbsti nuo šalčio, tačiau velti vilną nepamiršome iki šiol. Būtent šį procesą pamėginome įveikti ir mes, Antašavos pagrindinės mokyklos mokytojai ir darbuotojai. Nepasiklysti vilnos vėlimo procese mums padėjo kolegė Zita Kumpelienė.

Mokytoja Zita Kumpelienė – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo vilnos, milo vėlimo amato puoselėtoja. Savo patirtimi ir žiniomis mielai dalinasi su visais, dalyvauja parodose, mugėse, tobulinasi įvairiuose kursuose. Veltinio meistrės praėjusių metų atradimas – mezgimas ant grėblio.

Mezgimą ant grėblio esame jau išmėginę. Tad dabar, pasiūlius mokytojai Zitai ir inicijavus mokyklos direktorei Valdai Tilienei, panorome nusivelti „tepes“. Manėme, kad bus lengva: argi sunku velti vilną. Išmokome megzti ant grėblio – mokėsime ir čia. Tačiau šįkart rimtai „įkliuvome", nes prireikė ne tik fantazijos, bet ir kantrybės, fizinio darbo: ilgai velti vilną rankomis su muilu, kol išgaunamas vienalytis pluoštas, dar mediniu kočėlu kočioti, gaminį, užmautą ant kurpalio, mediniu plaktuku daužyti. Būtent pačios veldamos „tepes“ supratome, kad tai yra sunkus, bet įdomus darbas. Bet koks malonus rezultatas. „Tepių“ velėjos akcentavo, jog už jokius pinigus savo gaminių neparduosiančios. Pasigirdo net minčių, jog šios „tepės“ – tai lyg suvenyras, net gaila bus autis šaltuoju metų laiku.

Kada virtinė džiūstančių „tepių“ džiugino visų akis, o pats darbo rezultatas maloniai glostė širdis, atokvėpiui panorome apvelti ir turimus muilo gabalėlius. Juk vilna pasižymi puikiomis gydomosiomis savybėmis, naudojant ją gerėja kraujotaka, slopinami uždegimai ir stiprinamas organizmas.

Esame dėkingi mokytojai Zitai už puikią progą nors truputį išmokti kurti unikalius daiktus iš vilnos. Kadangi mūsų kolegė vis atranda įvairių naujovių tautiniame pavelde, tikimės, jog greitu laiku vėl būsime pakviesti išbandyti kažką nepaprasta...