Šventės nesibaigia...

• 

Informacija

Kategorija: Aktualijų archyvas

Paskelbta Penktadienis, 30 Kovas 2018 12:26

Parašė Svetainės administratorius

Peržiūros: 572

Poetas Justinas Marcinkevičius yra pasakęs: „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam Jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais ne mažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų.“ Tarp daugybės neeilinių Lietuvos dienų yra itin didžios dienos. Kelios iš jų bėga viena paskui kitą: Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji.

Antašavos mokykloje šventės, skirtos Lietuvai, minimos šiltai – tarsi tai būtų Šeimos šventė. Ne išimtis ir Kovo 11-osios paminėjimas. Kad ši šventė išties didinga, abejonių nėra: prieš 28 metus vėl atkurta Lietuvos valstybė. Ši diena nulėmė tai, kad šiandien galime gyventi laisvoje Lietuvos Respublikoje, kad turime galimybę orūs stovėti tarp kitų tautų ir šalių, kad esame laisvi ir pripažinti... Bet svarbiausia šios dienos dovana – būti laisvu, būti savimi, o visiems kartu būti atskira ir niekieno nevaldoma tauta, valstybe.

 

Šiai dienai paminėti antašaviečiai pasirinko kiek neįprastą būdą – susitikimą su įdomiu savojo krašto žmogumi. Tai statybų priežiūros bendrovės vadovas Zenonas Venzbergas ir jo žmona gydytoja endokrinologė Nijolė Vezbergienė. Z.Vezbergas – ir bitininkas, jo žmona – ir naginga audėja. Abu jie – folkloro ansamblio dalyviai ,,Raskila“.

Mokiniams svečiai pasakojo, jog didžiausia jų gyvenimo aistra – kelionės, į kurias leidžiasi kiekviena proga, kai tik gali atitrūkti nuo darbų. Nepasotinamo kelionių ir pažinimo troškulio genamos šeimos nesustabdo nei dykumos, nei pilietiniai karai, nei kiti pavojai. Kokiuose pasaulio miestuose lankytas, gali sužinoti kiekvienas, einantis pro jų kiemą. Prie įvažiavimo į namus stiebiasi medinis stulpas su gausybe rodyklių, nukreiptų į įvairius pasaulio miestus. Šią informacinę puošmeną Z.Vezbergas šalia namų pastatė po kelionės į JAV, kai vienoje valstijoje, kelių kryžkelėje, pamatė stulpą su gausybe nuorodų. Viena rodyklė yra melagė, rodo kryptį ir atstumą, kur sutuoktiniai nebuvo. Ji atsukta į dangų ir parašyta, kad iki Mėnulio yra 363 596 kilometrai. Kupiną įspūdžių pasakojimą Z.Vezbergas papildė nuotraukomis iš kelionių.

Kita Z.Vezbergo pomėgio dalis – bitės. Z.Vezbergas užsiima bičių selekcija. Susitikimo metu svečias dėėjoi liemenę, papuoštą siuvinėta bite ir medaus koriu. Kaip sakė bitininkas, ją padovanojo tautinių šokių kolektyvo nariai 60-mečio proga. Z.Vezbergas aplink bites sukasi nuo vaikystės. Jų priežiūros išmoko iš dėdės, vėliau daug ta tema skaitė ir mokėsi pats. Šventė buvo saldi – mokiniai smaližiavo dovanotu medumi.

Į šventę – susitikimą N.Vezbergienė atsivežė gausybę nuaustų raštuotų rankšluosčių, lovatiesių, takelių. Viešnia mokiniams papasakojo, kokiose parodose, mugėse dalyvauja pristatydama puikius tautinio paveldo pavyzdžius.

Šių puikių žmonių pasakojimo galima klausytis ilgai ilgai... Tačiau mieliausia šalis – Lietuva, mieliausias kraštas – sava gimtinė. Pasak Z.Vezbergo, visų pirma  gerai pažinti reikia savo kraštą. Į klausimą ,,Ko reikia, kad galėtum taip gerai pažinti pasaulio platybes?“, svečias pabrėžė: „Visų pirma reikia gerai mokytis, o tada viskas pasiekiama, viskas įmanoma“.

Jaukus šventinis susitikimas baigėsi... Tačiau noras dar kartą susitikti su savo įdomiu krašto žmogumi neišblėso. Lauksime kitų susitikimų...