2015-05-26 Luko Dyros dailės darbų paroda

Naujas piešinys – naujas nuotykis

 

Švelnioje muzikos garsų gamoje pasigirsta kuždesys: ,,Ilgai nežinojau, kokios spalvos ašara. Nemokėjau  nusakyti vandens spalvos. Nežinojau, kokia lietaus lašų spalva... Kasdienybės sraute mes dažnai nepastebime spalvų – tai, su kuo kasdien susiduriame begalę kartų. Jos išsilieja dienų tėkmėje, ir atrodo visiškai blankios...“.

Taip Antašavos pagrindinės mokyklos bendruomenė buvo pakviesta į 8 klasės mokinio Luko Dyros darbų parodą ,,Be original – be yourself...“ (,,Būk savimi – būk originalus...“). Lukas juokavo: ,,Jau antrus metus mokslo metus baigiu savo darbų pristatymu mokytojams ir draugams“. Paklaustas, kodėl taip pavadino savo darbų parodą, Lukas kalbėjo: ,,Mes kiekvienas esame skirtingi ir turime savitų bruožų. Nereikia bijoti būti originaliu“.

Tai jau antroji jaunojo kūrėjo personalinė darbų paroda. Pirmą kartą, prieš metus,  Lukas savo darbus pristatė paskatintas mokyklos direktorės Valdos Tilienės ir dailės mokytojos Linos Stanislovaitytės – Bukauskienės. Matyt, Luko meninį pasaulį savotiškai valdo meniniai sutapimai – šią parodą taip pat inicijavo mokyklos direktorė ir dailės mokytoja Lina Riaubienė.

Parodų rengimas mokykloje pamažu tampa tvirta tradicija. Kovo mėnesį maloniai akis ir širdis džiugino 10 klasės mokinės Eglės Gruodytės personalinė tapybos paroda ,,Piešiu moterį...“. Lukas Eglei nusileisti nenorėjo... Kaip sakė parodos vedantieji Eglė ir Vytautas, parodos – jaukūs susitikimai – yra mažos akimirkos, kurias saugom, gaudom, įamžinam. Kalbėjusieji – mokyklos direktorė Valda Tilienė, dailės mokytoja Lina Riaubienė, Luko mama Zita Dyrienė, klasės auklėtoja Zita Aukštikalnienė – pritarė mokinių minčiai sakydami, jog akimirkų vėrinys – ,,Tai mes patys, mūsų pomėgiai, mūsų siekiai. Ir niekas negali jų, akimirkų, suskaičiuoti. Svarbu jas patirti, jas kurti ir įprasminti“. Luko klasės draugai, sveikindami jį, džiaugėsi, jog baigiasi mokslo metai, artėja vasaros atostogos, artėja malonūs vasaros potyriai, malonios akimirkos. Lukas jiems paantrino: ,,Kadangi kiekvienas naujas piešinys – naujas, kažkuo ypatingu alsuojantis nuotykis, tad nuotykių – piešinių – tikrai bus...“

 

Meno akimirka prabėgo greitai. Klausydamiesi muzikos garsų dar atidesniu žvilgsniu visi grožėjosi Luko darbais. Džiaugėsi akimirka, paskatinusia kiekvieną susimąstyti apie savas kūrybines galias. Ne paslaptis, kad daugelis yra kažkam gabūs, tik ne visi ir ne visada išdrįsta tai parodyti kitiems. Tegul Eglės, Luko pavyzdys visus paskatina tapti drąsesniais ir parodyti, ką patinka veikti be akademinių žinių. Visi dalyvavę linkėjo Lukui tolimesnių kūrybinių džiaugsmų, o gal ir kančių.